ALKILO POLIGLIUKOZIDŲ ĮVADAS

Alkilgliukozidai susideda iš hidrofobinės alkilo liekanos, gautos iš riebalų alkoholio, ir hidrofilinės sacharido struktūros, gautos iš D-gliukozės, kurios yra sujungtos glikozidine jungtimi. Alkilgliukozidai turi alkilo liekanas su maždaug C6-C18 atomais, kaip ir dauguma kitų medžiagų kategorijų aktyviųjų paviršiaus medžiagų, pavyzdžiui, gerai žinomų alkilpoliglikolio eterių. Išskirtinė charakteristika yra hidrofilinė galvos grupė, sudaryta iš sacharidų struktūrų su vienu ar keliais glikozidiškai tarpusavyje sujungtais D-gliukozės vienetais. Organinėje chemijoje D-gliukozės vienetai gaunami iš angliavandenių, kurie gamtoje plačiai randami cukrų arba oligo ir polisacharidų pavidalu. Štai kodėl D-gliukozės vienetai yra akivaizdus pasirinkimas hidrofilinei paviršinio aktyvumo medžiagų grupei, nes angliavandeniai yra praktiškai neišsenkančios, atsinaujinančios žaliavos. Alkilgliukozidai gali būti pavaizduoti supaprastintu ir apibendrintu būdu pagal jų empirinę formulę.

D-gliukozės vienetų struktūra rodo 6 anglies atomus. D-gliukozės vienetų skaičius alkilpoligliukoziduose yra n=1 alkilmonogliukoziduose, n=2 alkildigliukoziduose, n=3 alkiltrigliukoziduose ir pan. Literatūroje alkilgliukozidų mišiniai su skirtingu D-gliukozės vienetų skaičiumi dažnai vadinami alkiloligogliukozidais arba alkilpoligliukozidais. Nors pavadinimas „alkiloligogliukozidas“ yra visiškai tikslus šiame kontekste, terminas „alkilpoligliukozidas“ paprastai yra klaidinantis, nes paviršinio aktyvumo medžiagų alkilpoligliukozidai retai turi daugiau nei penkis D-gliukozės vienetus, todėl jie nėra polimerai. Alkilpoligliukozidų formulėse n reiškia vidutinį D-gliukozės vienetų skaičių, ty polimerizacijos laipsnį n, kuris paprastai yra nuo 1 iki 5. Hidrofobinių alkilo liekanų grandinės ilgis paprastai yra tarp X=6 ir X= 8 anglies atomai.

Paviršinio aktyvumo medžiagų alkilgliukozidų gamybos būdas, ypač žaliavų pasirinkimas, leidžia labai įvairiai gaminti galutinius produktus, kurie gali būti chemiškai gryni alkilgliukozidai arba alkilgliukozidų mišiniai. Pirmiesiems šiame tekste taikomos įprastos angliavandenių chemijoje naudojamos nomenklatūros taisyklės. Alkilgliukozidų mišiniams, dažnai naudojamiems kaip techninės paviršiaus aktyviosios medžiagos, paprastai suteikiami nereikšmingi pavadinimai, tokie kaip „alkilpoligliukozidai“ arba „APG“. Jei reikia, tekste pateikiami paaiškinimai.

Empirinė formulė neatskleidžia sudėtingos alkilgliukozidų stereochemijos ir polifunkcionalumo. Ilgos grandinės alkilo liekanos gali turėti linijinius arba šakotus anglies skeletus, nors dažnai pirmenybė teikiama linijinėms alkilo liekanoms. Kalbant chemiškai, visi D-gliukozės vienetai yra polihidroksiacetaliai, kurie dažniausiai skiriasi savo žiedo struktūromis (iš penkių narių furano arba šešių narių pirano žiedų), taip pat anomerine acetalio struktūros konfigūracija. Be to, yra įvairių glikozidinių ryšių tarp alkilo oligosacharidų D-gliukozės vienetų tipo variantų. Ypač alkilpoligliukozidų sacharidų liekanose dėl šių galimų svyravimų susidaro įvairios sudėtingos cheminės struktūros, todėl šių medžiagų žymėjimas tampa vis sunkesnis.